Amžinesnis miškas

Plastiko tarša tapo viena aktualiausių aplinkosaugos problemų, nes, sparčiai didėjant
vienkartinių plastikinių gaminių gamybai, pasaulis nebesugeba su jais susidoroti, o plastiko
tarša daro didelę žalą gyvūnijai bei žmonėms Pasaulinės gamybos apimtys didėjo
eksponentiškai – nuo 1,5 mln. tonų 1950 m. iki 367 mln. tonų 2020 m. (Statista). Plastiko tarša
labiausiai pastebima besivystančiose Azijos ir Afrikos šalyse, kur šiukšlių surinkimo sistemos
dažnai yra neveiksmingos arba jų iš viso nėra. Tačiau išsivysčiusiose šalyse, ypač tose,
kuriose plastikas perdirbamas mažai, taip pat kyla problemų. Prognozuojama, kad iki 2050 m. plastiko gamyba padvigubės. Kasmet iš pakrančių valstybių į vandenynus patenka apie 8 mln. tonų plastiko atliekų. Patekusios į jūrą didžioji dalis plastikinių šiukšlių lieka pakrančių
vandenyse, tačiau, patekusios į vandenynų sroves, jos gali būti išnešiojamos po visą pasaulį.
Saulės šviesa, vėjas ir bangų veikimas plastikines atliekas suskaido į mažas, dažnai
mažesnes nei 5 mm skersmens, daleles. Šio vadinamojo mikroplastiko randama visuose pasaulio kampeliuose, geriamajame vandenyje ar ore. Neperdirbamas plastikas suyra ypač lėtai, tam gali prireikti net iki 1000 metų. Be to, jis suyra ne visiškai, o į smulkias daleles. Įvairūs skaičiavimai rodo, kad žmogus per savaitę su oru, maistu ir vandeniu suvartoja tiek mikroplastiko, kiek sveria viena mokėjimo kortelė.

Instaliacija “Amžinesnis miškas” - distopinė fantazija, perteikianti ateities
vizijas, kuomet miškai - tik tolimas žalumos, gryno oro, pavėsių ir paukščių čiulbesio
atsiminimas. Vykstantys spartūs miškų kirtimai bei besaikis vartojimas, visapusiškas
abejingumas ir nesirūpinimas gamta veda link to, kad plastikas gyvuos žemėje įvairiausiomis
formomis ir neorganiniais dariniais, kai miškų seniai nebebus. Amžinesnis miškas - miškas iš
plastiko. Nors plastikas taip pat yra yranti medžiaga, jo yrimo procesas yra daug kartų ilgesnis, nei medžio gyevnimo. Plastike įgalinu savo prisiminimus, suteikdama galimybę
vaizdiniui gyvuoti ilgiau. Literatūroje jau yra išskiriama, kad plastikas - tai lyg antropoceno laikų fosilija. Nutapytas miškas - mūsų laikotarpio refleksijos įspaudas naujųjų laikų fosilijoje. Mano tapyba - kaip atspindys per dvasinį ir vizualinį matymą. Gamta - pagrindinis mano kūrybos motyvas. Šiame projekte eksperimentuoju su tradicinės tapybos galimybėmis, praplėsdama ne tik technines, bet ir erdvės suvokimo ribas. Tapyba išlipa iš drobės rėmo, atsiranda kintantis erdviškumas, kuris jungiasi su šviesų elementais, sukurdamas paslaptingą, o gal toksišką švytėjimą. Gamtos saugojimo tema man svarbi asmeniškai. Miškas -
šventas, ramybės, savęs pažinimo oazė. Darbuose jungiant atskirus plastiko gabalus,
sukuriamas darbo storis, sluoksnis po sluoksnio susipina ne tik kritinės taršos zonos, bet ir
rūpestis bei ironija. Tenka pripažinti, kad plastikas visur- net žmoguje. Ar jis tampa gamtos
dalimi? Ar naujaja gamta?
Iš organinio stiklo atraižų, panaudotų plastiko pakuočių kuriu erdvinius tapybos
paveikslus, objektus, apsjungdama juos į vientisą erdvinę instaliaciją, kurioje užfiksuoti gamtos motyvai kviečia apsilankyti plastikinėje iliuzinės ramybės saloje.

Art Vilnius meno mugė, Litexpo 2024m.

https://artvilnius.com/lt/menininkas/goda-lukaite-2024/